Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA), vertindama projektus, vadovaujasi Projektų inovatyvumo vertinimo metodika (Metodika), kurioje nustatyta bendroji projektų inovatyvumo vertinimo tvarka, kriterijai, jų reikšmės ir gautų vertinimo rezultatų apskaičiavimas.

Metodikos tikslas – prisidėti prie efektyvesnio paramos panaudojimo, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano bei kitų programų tikslų įgyvendinimo, įvertinti projektų inovatyvumą nustatant atrankos ir tinkamumo kriterijus.

Metodikoje išskiriami projektų inovatyvumo vertinimo kriterijai:

• Naujumas – vertinamas naujumas rinkoje, taikant principą, kad inovacija įgyvendinus projektą turi būti įdiegta ir reikšmingai skirtis nuo ankstesnių subjekto produktų ar siūlytų ir naudotų procesų, ir tai nėra įprastas pakeitimas ar atnaujinimas.
• Teigiamas poveikis aplinkai ir klimatui – vertinama pagal šiuos požymius:
  • dirvožemio kokybės gerinimas ir darnaus maisto medžiagų valdymas, išleidžiamo vandens ir pramoninių tvenkinių kokybės gerinimas;
  • vandens kokybės apsauga, tausus vandens naudojimas bei vandens atsargų dirvožemyje sukaupimas;
  • oro kokybės gerinimas;
  • klimato kaitos švelninimas;
  • žaliosios energijos didinimas bei energijos vartojimo efektyvumo didinimas atnaujinant ar diegiant naujas technologijas;
  • beatliekių ir mažų atliekų technologijų taikymas;
  • gyvūnų gerovę ir sveikatingumą skatinančių technologijų taikymas.
• Skaitmeninimas – vertinama pagal šiuos požymius:
  • palydovinių sistemų panaudojimas;
  • daiktų internetas;
  • blokų grandinės technologija;
  • automatizavimas ir robotika;
  • debesų kompiuterija ir dideli duomenys;
  • valdymo sistemos;
  • dirbtinis intelektas.
• Teigiamas socialinis poveikis – vertinama kompleksiškai projekto lygmenyje, atsižvelgiant į iškeltą problemą, tikslinę grupę ir planuojamus rodiklius, kuriais numatoma matuoti socialinį poveikį.

NMA, vertindama projektų inovatyvumą, vadovaujasi Metodikos 2 priede esančia skaičiuokle, kuri paskelbta Žemės ūkio ministerijos svetainėje.

Atsižvelgiant į tai, kad ne visi kriterijai yra vienodai svarbūs, kriterijams taikomi Metodikos 2 priede nurodyti inovatyvumo kriterijų svoriai vieneto dalimis (jei priemonės įgyvendinimo taisyklėse nenumatyta kitaip): naujumo ir teigiamo poveikio aplinkai ir klimatui vertinimo svoris yra 0,5, o skaitmeninimo – 0,3 svoris.

Dauginant kiekvieno kriterijaus vertinimo balą su kriterijui suteiktu svoriu yra apskaičiuojami svorio balai. Projektų inovatyvumo vertinimo galutiniams rezultatams gauti reikia apskaičiuoti maksimaliai galimų surinkti svorių balų skaičių (formules, pagal kurias apskaičiuojama, galite rasti Metodikoje).

Galiausiai, apskaičiavus projektui suteiktos svorio balų sumos dalį procentais nuo maksimalios galimos balų sumos, yra nustatomas konkretaus projekto inovatyvumo lygis:

• I lygis – išskirtinai inovatyvus projektas, kai vertinimo metu surenkama daugiau nei 75 proc. maksimalios svorio balų sumos;
• II lygis – reikšmingai inovatyvus projektas, kai vertinimo metu surenkama 50–75 proc. imtinai maksimalios svorio balų sumos;
• III lygis – vidutiniškai inovatyvus projektas, kai vertinimo metu surenkama 30–50 proc. imtinai maksimalios svorio balų sumos;
• IV lygis – nereikšmingai inovatyvus projektas, kai vertinimo metu surenkama iki 30 proc. imtinai maksimalios svorio balų sumos;
• V lygis – neinovatyvus projektas, kai vertinimo metu inovatyvumo kriterijų atrankos balai nebuvo suteikti.

Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nurodytas suteikiamas atrankos balų skaičius kiekvienam projekto inovatyvumo lygiui.

Konkretaus projekto atitiktį inovatyvumo kriterijui ir balų priskyrimą balų vertinimo skalėje projekto vertintojas vykdo pagal paraiškos ar verslo plano bei prie paraiškos pridedamų papildomų dokumentų duomenis.

Projekto inovatyvumo stebėsena yra vykdoma projekto įgyvendinimo ir kontrolės metu.

Naudinga informacija

• Projektų inovatyvumo vertinimo metodika